„Tiek daug knygų, taip mažai laiko“ – Frank Zappa buvo teisus. Tačiau šiais laikais laiko knygoms mes turime kur kas daugiau, nes mes turime savo išmaniuosius telefonus ir... audioknygas! O klausyti knygų galime ir vairuodami, ir sportuodami, ir čiučiuodami mažuosius, ir gamindami, ir net miegodami. Žinių Radijo laidoje „Savaitgalio skaitiniai“ kviečiame susipažinti su naujausiomis lietuviškomis audioknygomis, o susipažinus – atsisiųsti Audioteka programėlę ir išbandyti jas savo kailiu. Laidą rengia Audioteka.lt – lietuviškos audioknygos tavo telefone.Read more »
„Tiek daug knygų, taip mažai laiko“ – Frank Zappa buvo teisus. Tačiau šiais laikais laiko knygoms mes turime kur kas daugiau, nes mes turime savo išmaniuosius telefonus ir... audioknygas! O klausyti knygų galime ir vairuodami, ir sportuodami, ir čiučiuodami mažuosius, ir gamindami, ir net miegodami. Žinių Radijo laidoje „Savaitgalio skaitiniai“ kviečiame susipažinti su naujausiomis lietuviškomis audioknygomis, o susipažinus – atsisiųsti Audioteka programėlę ir išbandyti jas savo kailiu. Laidą rengia Audioteka.lt – lietuviškos audioknygos tavo telefone.Read Less
Šiandien pristatome Anetos Anros audioknygą „Paleistuvės, arba meilė pagal Niurnbergo mergelę“, kurią įgarsino garsūs aktoriai Airida Gintautaitė ir Andrius Bialobžeskis. Knygoje girdėsite skambant Sodeikos muziką.
Retenybe šiandien tapęs puikus žodžio valdymas, tarsi iš Šekspyro dramų persikėlę itin scenografiški vaizdiniai – tai bruožai aiškiai išskiriantys Anetą Anrą jaunųjų rašytojų plejadoje ir neleidžia su niekuo supainioti savitos jos manieros.
Kaip teigia rašytojas Alvydas Šlepikas „Aneta rašo apie tai, kas rūpi kiekvienam: apie meilės paieškas, jos neišvengiamybę ir prakeiksmą likti įkalintam savo vienatvėje“.
Blizgančiu žavingos kasdienybės paviršiumi slydinėja du mūsų laikų herojai: į praeitį nueinančio pasipūtimo ir susireikšminimo pilnas Aktorius ir šiuolaikinių banalybių epicentrų komentatorius Žurnalistas. Pasakojama meilės istorija miglota, pilna sapnų ir nutylėjimų. Tačiau itin svarbūs du šios dalies leitmotyvai: Niurnbergo mergelė (viduramžiškas kankinimo prietaisas – spinta su aštriais dygliais, perveriančiais kūną) bei parafrazės į Ingeborg Bachmann bei Paulį Celaną ir jų neįtikėtiną meilės istoriją. Knygoje susipina moters nuojautų, jausmų ir sapnų iliada.
Taip – moteriška, liūdna ir aistringa.
Nuorodos: